Meilė ir santuoka. Krizė ir nepamatuoti lūkesčiai

Santuoka yra gerai. Mes gauname „gausų derlių“ iš sąjungos su kitu žmogumi. Tačiau kyla ir sunkumų. Bėda ta, kad daugelis nesitiki savo santuokoje rasti nė gabalėlio mėšlo, ir kai pajunta jo dvoką, supranta tai kaip ženklą, jog vedė ne tą žmogų.

Vyrai ir moterys leidžiasi į bendrą gyvenimo kelionę tikėdami, kad jiems buvo lemta susitikti. Taigi jie žengia prie altoriaus. Jie mano, kad pakankamai daug laiko praleido kartu ir tikrai spėjo pažinti vienas kitą. Jie žino, ko tikėtis, todėl jaučia, kad jų santykiai yra saugūs – juk jie surado idealų partnerį. Tačiau pasimatymų laikotarpis yra svaiginantis metas. Per jį žmonės nepažįsta vienas kito taip gerai, kaip jiems atrodo.

Todėl prasidėjus tikram gyvenimui jie patiria sukrėtimą ir baimę. Sukrėtimą – nes skirtumai, kurie anksčiau traukė vienas prie kito, dabar atstumia. Baimę – nes jie yra nusivylę, įpykę ir jaučia, kad jų santuoka tiesiog pasibaisėtina.

Senajame Testamente parašyta: „Ilgai neišsipildanti viltis kankina širdį…“. Paprasčiau kalbant, kai reikalai nesiklosto taip, kaip tikėjotės, pradeda graužti širdgėla – prarandate energiją, norite viską mesti ir bėgti kuo toliau nuo to, kas jus nuvylė. Bet taip elgdamiesi darote klaidą.

Tiesa ta, kad tokie didingi įsivaizduojamos tobulybės idealai santuokai tik kenkia, o ne padeda. Kadangi šie idealai retai kada realizuojami, apima nuolatinis nepasitenkinimas. Turbūt buvote prisirūkę vedybinės marihuanos, jei tikėjotės, kad santuokoje lauks tik nesibaigiančios linksmybės ir džiaugsmas, kad kiekvieną rytą jus pažadins paukščių čiulbėjimas, maži triušiukai padės iššluoti kambarius, o burundukai išplaus indus.

Visų pirma prisiminkite, kad pasaka lieka pasaka, o gyvenime bendraujame su realiais žmonėmis. Nei vienas nėra tobulas. Nėra žmogaus, kuris mums tiktų kaip antroji obuolio pusė. Santuoka – tai nesibaigiantis žaidimas, kuriame susipina visos stipriausios emocijos. Santuoka nėra spaudas, dokumentas. Santuoka yra užsiėmimas, kuriam pasirenkame geriausią sutiktą partnerį.

Norite tikro patarimo, užrašo ant šaldytuvo? Prašau, rašykite:

Santuoka nėra pasaka.
Santuoka yra žaidimas.

Skaitmeninis pasaulis – emocijų naikintojas?

Gyvenimą be informacinių technologijų šiuolaikinėje visuomenėje tikriausiai sunkiai įsivaizduotume. Vis stengiamės nuo jų neatsilikti, o ir savo vaikams nevengiame nupirkti išmaniojo telefono ar planšetės. Tiesa, kad naudodamas moderniausias technologijas vaikas turi galimybę sužinoti ir išmokti daugybę naujų dalykų, komunikuoti su visu pasauliu ir prisitaikyti vis skaitmenėjančiame pasaulyje, tačiau kaip tai veikia jo gebėjimą suprasti kitų asmenų jausmus, emocijas?

Naujausias Kalifornijos universiteto psichologijos mokslininkų tyrimas atskleidė, kad socialinės medijos, bendravimas trumposiomis žinutėmis ar tuo labiau įvairūs masiniai žaidimai internete menkina vaikų socialinius gebėjimus, taip pat ir emocijų pažinimą.

Mokslininkai suorganizavo penkių dienų stovyklą vaikams, kurioje nebuvo galima naudotis jokiomis informacinėmis technologijomis. 50 tos pačios mokyklos vaikų buvo išvežti į stovyklą ir tiek pat moksleivių tęsė savo įprastinę veiklą mokykloje ir namuose. Pirmą ir paskutinę buvimo stovykloje dieną vaikai turėjo iš nuotraukų arba vaizdo įrašų atpažinti kitų žmonių emocijas: liūdesį, laimę, nerimą, baimę ir kitas.

Į stovyklą nevažiavę vaikai testą atliko labai panašiai kaip ir vaikai, kurie leido pirmą dieną stovykloje, tačiau jau po penkių dienų testo rezultatai buvo daug geresni tų vaikų, kurie technologijų nenaudojo ir tiesiogiai bendravo su bendraamžiais ir mokytojais. Teigiama, kad tiesioginis bendravimas, arba kitaip bendravimas akis į akį, o ne per ekraną, leidžia vaikams įgyti labai svarbių socialinių įgūdžių, moko juos supratingumo, jausmingumo.

Tad žavėdamiesi naujų technologijų teikiamomis galimybėmis nepamirškime žmogiškųjų veiksnių, skatinkime vaikus pailsėti nuo technologijų ir kuo daugiau bendrauti tiesiogiai.