Meilė ir santuoka. Kodėl nusiviliama?

Praėjus visai nedaug laiko po santuokos ceremonijos, moteriai tenka nuryti karčią piliulę. Ji supranta, kad viskas pasikeitė, nors per pasimatymų laikotarpį buvo garbinama ir lepinama kaip nuostabi princesė, o už vyro tekėjo tikėdamasi, jog žengia į kitą gyvenimo etapą, kur ir toliau liks garbinama ir lepinama.

Paprastai moterį apima jausmas, lyg ji būtų tapusi Moliūgo Kramtytojo (to, kuris, pasak Motušės Žąsies, paslėpė savo mažąją žmonelę moliūgo kevale, kad galėtų ją prižiūrėti) nuosavybe. Moteris staiga pamato, kad jos Žavusis Princas greičiau yra vargeta, svajonių vyras vis labiau panėšėja į nakties košmarų siaubūną.

Vyras irgi jaučiasi nusivylęs ir įžeistas, bet tik todėl, kad suvokia nuvylęs moterį. „Kaip taip galėjo nutikti? – mąsto jis. – Mama man visada sakė, kad esu tobulas.“ Vyrai nenori prarasti Žaviojo Princo etiketės. Bėda ta, kad jie nepajėgia suvokti, kam santuokoje reikalinga tokia pati energija, kokia tryško per pasimatymų laikotarpį.

Vyrai galvoja: mes užkariavome merginą. Mergina ištarė „taip“. Vaikinas pasakė „sutinku“. Atrodo, viskas sutvarkyta, taigi dabar galime sutelkti savo dėmesį, kurį anksčiau skyrėme tik būsimai nuotakai, į kitus dalykus. Horizonte pasirodo naujos viršūnės, į kurias turime įkopti, nauji karai, kuriuos turime laimėti, naujos jūros, kurias turime perplaukti ir, žinoma, kompiuteriniai žaidimai, kuriuos turime sužaisti. Liūdna, bet daugelis vyrų „sutinku“ supranta kaip „atlikta“. Taip yra todėl, kad santykius paprastai vertiname vadovaudamiesi principu „užkariauk ir valdyk“. Kai vyrai užvaldo, jie yra pasirengę traukti į naujas teritorijas.

Išvada – prieš tuokiantis reikia rūpintis ne tik romantika, bet ir suvokti, jog tai apima ir naują pasiskirstymą pareigomis, o iš kito žmogaus galima tikėtis ne vien to, ko mes norime.

Meilė ir santuoka. Krizė ir nepamatuoti lūkesčiai

Santuoka yra gerai. Mes gauname „gausų derlių“ iš sąjungos su kitu žmogumi. Tačiau kyla ir sunkumų. Bėda ta, kad daugelis nesitiki savo santuokoje rasti nė gabalėlio mėšlo, ir kai pajunta jo dvoką, supranta tai kaip ženklą, jog vedė ne tą žmogų.

Vyrai ir moterys leidžiasi į bendrą gyvenimo kelionę tikėdami, kad jiems buvo lemta susitikti. Taigi jie žengia prie altoriaus. Jie mano, kad pakankamai daug laiko praleido kartu ir tikrai spėjo pažinti vienas kitą. Jie žino, ko tikėtis, todėl jaučia, kad jų santykiai yra saugūs – juk jie surado idealų partnerį. Tačiau pasimatymų laikotarpis yra svaiginantis metas. Per jį žmonės nepažįsta vienas kito taip gerai, kaip jiems atrodo.

Todėl prasidėjus tikram gyvenimui jie patiria sukrėtimą ir baimę. Sukrėtimą – nes skirtumai, kurie anksčiau traukė vienas prie kito, dabar atstumia. Baimę – nes jie yra nusivylę, įpykę ir jaučia, kad jų santuoka tiesiog pasibaisėtina.

Senajame Testamente parašyta: „Ilgai neišsipildanti viltis kankina širdį…“. Paprasčiau kalbant, kai reikalai nesiklosto taip, kaip tikėjotės, pradeda graužti širdgėla – prarandate energiją, norite viską mesti ir bėgti kuo toliau nuo to, kas jus nuvylė. Bet taip elgdamiesi darote klaidą.

Tiesa ta, kad tokie didingi įsivaizduojamos tobulybės idealai santuokai tik kenkia, o ne padeda. Kadangi šie idealai retai kada realizuojami, apima nuolatinis nepasitenkinimas. Turbūt buvote prisirūkę vedybinės marihuanos, jei tikėjotės, kad santuokoje lauks tik nesibaigiančios linksmybės ir džiaugsmas, kad kiekvieną rytą jus pažadins paukščių čiulbėjimas, maži triušiukai padės iššluoti kambarius, o burundukai išplaus indus.

Visų pirma prisiminkite, kad pasaka lieka pasaka, o gyvenime bendraujame su realiais žmonėmis. Nei vienas nėra tobulas. Nėra žmogaus, kuris mums tiktų kaip antroji obuolio pusė. Santuoka – tai nesibaigiantis žaidimas, kuriame susipina visos stipriausios emocijos. Santuoka nėra spaudas, dokumentas. Santuoka yra užsiėmimas, kuriam pasirenkame geriausią sutiktą partnerį.

Norite tikro patarimo, užrašo ant šaldytuvo? Prašau, rašykite:

Santuoka nėra pasaka.
Santuoka yra žaidimas.

Meilė ir santuoka. Ko reikia, kad meilė nesibaigtų?

Sutinku su Deividu Viskotu (David Viscott), rašančiu: „Tarpusavio santykiai dažnai miršta, nes juose nebelieka gyvybės. Jie pamažu silpsta, nes žmonės nesupranta, kiek pastangų, laiko, darbo, meilės ir priežiūros jie reikalauja, arba todėl, kad paprasčiausiai yra per daug tingūs, o gal bijo pabandyti.“

Apie meilę ir santuoką galima išgirsti daug įvairių ir keistų nuomonių. Vieni žmonės mano, kad jei jau santuokai buvo lemta įvykti, ji egzistuos savaime. Kiti įsitikinę, kad laimei pasiekti užtenka vadovautis instinktais. Tiesa, „instinktai“ santykiams turi tam tikros įtakos, tačiau patirtis rodo, kad vien jais pasikliauti negalima. Treti raktu į vedybinę laimę laiko „romantiką“. Tai lyg druska, kurios šį rytą užsibėriau ant kiaušinių – pagrindinis mano pusryčių komponentas yra kiaušiniai, o ne druska. Jei juo taptų druska, pusryčiai tikrai nesuteiktų man malonumo.Romantika ir yra ta druska, kuria mes pagardiname sunkų bendro gyvenimo su kitu žmogumi darbą, tačiau ji niekada nebus pagrindinis laimingos santuokos komponentas.

Vedybinį gyvenimą sėkmingą padaro darbas. Tačiau mums reikia kai ko daugiau nei vien darbo; mums reikia įgūdžių. Tai, kad norime dirbti dėl laimingos santuokos, nereiškia, kad turime įgūdžių savo tikslui pasiekti. Įgūdžiams įgyti reikia laiko ir žinių. Kuo ilgiau delsime tai padaryti, tuo didesnė tikimybė, kad puldinėsime iš vienų skausmingų santykių į kitus, kiekvieną naują santuoką kurdami praėjusios pavyzdžiu ir vis labiau įsitikindami, kad niekada nebūsime laimingi su savo sutuoktiniu. Mes niekaip neįstengsime išsigydyti savo žaizdų ir tapsime dar atsargesni, dar pažeidžiamesni, dar labiau bijosime
pasitikėti žmogumi, su kuriuo turėtume kartu nugyventi visą gyvenimą. Tokios santuokos sukelia daugiau skausmo negu yra to vertos, todėl esame priversti traukti parašiutą ir gelbėtis.

‘Tetris’ – gera apsauga nuo streso ir traumuojančių prisiminimų

‘Tetrio’ blokelių dėliojimas padeda sustabdyti traumuojančius prisiminimus ir tai vienas iš būdų sumažinti potrauminio streso sindromo (PTSS) (Posttraumatic Stress Disorder) išsivystymo riziką, praneša portalas NewScientist.com, todėl aš, kaip sena ‘Tetrio’ gerbėja, negalėjau nepasidalinti šiuo straipsniu.

Taigi, po kiekvienos traumuojančios patirties yra maždaug 6 valandų langas, laikotarpis, kai negatyvūs prisiminimai susitelkia į vis tvirtėjančią struktūrą. Skausmingi įvykiai, paprastai, itin ryškiai ir įkyriai vis iškyla žmogaus atmintyje. Dėmesio užstrigimas, mintyse vėl ir vėl išgyvenant skaudžią patirtį, didina PTSS riziką. Šis emocinis sutrikimas yra reakcija į stiprų stresą, dažnai diagnozuojamas patyrus lytinę prievartą, politiniams pabėgėliams, ypač jei jie buvo kankinami, įvairių technogeninių ar gamtos stichijų sukeltų katastrofų ir karų dalyviams.

Egzistuoja veiksmingos PTSS gydymo priemonės, tačiau nėra gerai organizuota šio susirgimo prevencija (taip pat ir Lietuvoje), t. y. būdai galintys užkirsti šio sindromo išsivystymą pirmomis dienomis ir savaitėmis, po trauminės patirties.

Kembridžo universiteto mokslininkai 56 savanoriams parodė nemalonią ir stresą keliančią vaizdo medžiagą. Po dienos jie dar syk išvydo širdį geliančius vaizdus. Vėliau, pusei tyrimo dalyvių buvo pasiūlyta 12 minučių ramiai pasėdėti, o kita pusė žaidė ir dėliojo Teris figūras.

Pastebėta, kad kitos savaitės eigoje, žaidusi grupė patyrė per pus mažiau įkyrių prisiminimų, susijusių su traumuojančia vaizdo medžiaga, nei ta, kuri nežaidė ir tiesiog ramiai sėdėjo.

Mokslininkai mano, kad žaidimas tiesiog blokavo negatyvius kognityvinius procesus, susilpnino vizualinį atsiminimų komponentą, kurs gali būti ypač traumuojantis. Konkretus žaidimas buvo pasirinktas tik todėl, kad jau egzistavo ankstesnių su juo susijusių tyrimų duomenys. Manoma, kad čia tiktų ir ‘Candy Crush’ ar kiti dėmesį įtraukiantys vizualiomis užduočių pateiktimis žaidimai.

Suprantama, dar tektų nemažai nuveikti, kol Tetris taptų oficialia gydymo dalimi ir būtų įtrauktas į pagalbos priemonių sąrašą. Bet tyrėjai jau bendradarbiauja su greitosios pagalbos medikais ir tiria žaidimo poveikį autoavarijų dalyviams.

Bus siekiama išsiaiškinti kokia yra reikiama žaidimo „dozė“ bei kiek trunka teigiamas poveikis.

„Galvokite apie tai, kaip apie rankų plovimą. Tai nėra kažkokia stebuklinga priemonė, tačiau sumažina begales įvairių ligų ir yra patikrinta mokslo“, – teigia klinikinės psichologijos profesorė Emily Holmes.

Skaitmeninis pasaulis – emocijų naikintojas?

Gyvenimą be informacinių technologijų šiuolaikinėje visuomenėje tikriausiai sunkiai įsivaizduotume. Vis stengiamės nuo jų neatsilikti, o ir savo vaikams nevengiame nupirkti išmaniojo telefono ar planšetės. Tiesa, kad naudodamas moderniausias technologijas vaikas turi galimybę sužinoti ir išmokti daugybę naujų dalykų, komunikuoti su visu pasauliu ir prisitaikyti vis skaitmenėjančiame pasaulyje, tačiau kaip tai veikia jo gebėjimą suprasti kitų asmenų jausmus, emocijas?

Naujausias Kalifornijos universiteto psichologijos mokslininkų tyrimas atskleidė, kad socialinės medijos, bendravimas trumposiomis žinutėmis ar tuo labiau įvairūs masiniai žaidimai internete menkina vaikų socialinius gebėjimus, taip pat ir emocijų pažinimą.

Mokslininkai suorganizavo penkių dienų stovyklą vaikams, kurioje nebuvo galima naudotis jokiomis informacinėmis technologijomis. 50 tos pačios mokyklos vaikų buvo išvežti į stovyklą ir tiek pat moksleivių tęsė savo įprastinę veiklą mokykloje ir namuose. Pirmą ir paskutinę buvimo stovykloje dieną vaikai turėjo iš nuotraukų arba vaizdo įrašų atpažinti kitų žmonių emocijas: liūdesį, laimę, nerimą, baimę ir kitas.

Į stovyklą nevažiavę vaikai testą atliko labai panašiai kaip ir vaikai, kurie leido pirmą dieną stovykloje, tačiau jau po penkių dienų testo rezultatai buvo daug geresni tų vaikų, kurie technologijų nenaudojo ir tiesiogiai bendravo su bendraamžiais ir mokytojais. Teigiama, kad tiesioginis bendravimas, arba kitaip bendravimas akis į akį, o ne per ekraną, leidžia vaikams įgyti labai svarbių socialinių įgūdžių, moko juos supratingumo, jausmingumo.

Tad žavėdamiesi naujų technologijų teikiamomis galimybėmis nepamirškime žmogiškųjų veiksnių, skatinkime vaikus pailsėti nuo technologijų ir kuo daugiau bendrauti tiesiogiai.

Apie egzistencines baimes

– Ei, Glaukoma?

– Taip, Auste, klausai Tavęs įdėmiai.

– Klausyk, kur buvai dingus praeitą savaitę? Bandžiau Tau prisiskambinti, bet telefonas vis nukreipdavo į atsakiklį. Po 108 bandymo puoliau į neviltį.

– Atleisk, Auste, buvau trumpam atostogų pasiėmus. Gavau kreditą iš minipaskola.lt, tai ir nusprendžiau truputį atsipūsti. Juk pati žinai, net ir lapėms kartais reikia atostogų nuo paleistuodegiavimo.

– O kaip Tavo amžinojo nesavastingumo kartu pažadas?

– Pasikartosiu – juk pati žinai, kaip su tuo amžinuoju nesavastingumu yra… Be to, anot mūsų transkultūrinės liaudies išminties, viena pasiklydusi siela pati su Savimi – pati geriausia kompanija. Turėjai daug gražaus laiko vidiniams apmąstymams ir mantrų giedojimai.

– Glaukoma, eik Tu gal arbatos atsigerk, kol haliucinacijos neprasidėjo.

– OK, OK, nustojam bumbulą mušinėt. Apie ką šį kartą norėtum pasikalbėti?

– Apie keturias egzistencines baimes.

– Ką tokias?!

– Egzistencines baimes. Na, žinai – Mirties, Vienišumo, Gyvenimo beprasmybės ir Laisvės baimė.

– Nelabai suprantu… Taigi čia geriausios mūsų draugės: pusę gyvenimo kartu prasitampėm, Yalom’ui knygas rašėm ir Pilaitėje kebabus pardavinėjom. Ką vakar vartojai, kad staiga pradėjai jų bijoti?

– Tris gramus ketamino, porą tablečių ecstasy ir ryžių su sojos padažu. Ar labai matosi? 😦 O dėl baimių – aš tai jų nebijau, jos man kaip šeima, bet matai… Yra Žemėje dar ir tokie, chem, žmonės, kurie dėl neaiškių priežasčių naktimis neužmiega galvodami kaip išvengti vienos ar kitos. Jei galima – ir visų keturių. Bando nuo mūsų kompanijios pabėgti.

– Pabėgti? Į kur? Dar neteko sutikti žmogaus, kuris nuo Savęs pabėgęs būtų.

– Bet bandyti juk nedraudžiam.

– Tas tai taip. Žinai, artimiau su mumis susipažinus, mes – visai nieko tokios naujosios pupytės. Jei kuris pasveikintų, pamotų ranka ir saldainiais pavaišintų – kaip mat atstotume.

– Mm… Saldainiai…

Vynas ir psichologija

Artėjanti Valentino diena nuteikia romantiškai. Ko gero ne vienas iš Jūsų tą vakarą ketina pasėdėti su vaikinu, mergina ar draugais į kompaniją priėmę ir butelį vyno. Apie vyną, pasirodo, psichologai taip pat turi ką pasakyti ir ką patarti.

Nors vyno skonis neturėtų pakisti, žmonės jį suvokia skirtingai ir dėl aplinkos apšvietimo. Restoranuose, kuriuose vyrauja rausva šviesa, vynas Jums atrodytų skanesnis nei geriamas melsvoje aplinkoje.

Taip pat vyno skonį lemia mūsų nusiteikimas. Žinodami, kad vynas gerai įvertintas žinovų, mes irgi vyną įvertiname geriau ir esame linkę daugiau už jį sumokėti negu tuo atveju, jei nežinome vyno vertinimo ar manome, kad vynas įvertintas prasčiau.

Dar vienas svarbus aspektas vyno vertinime yra butelio ir taurės svoris. Įprasti vyno buteliai yra 750 ml talpos. Vis dėlto žmonės linkę manyti, kad sunkesni buteliai yra brangesni ir į juos pilstomas tauresnis vynas, – rašoma žurnale „Food Quality and Preference“. Butelio svoris buvo reikšmingas paprastų vartotojų skonio suvokimui – vyną vertinantiems ekspertams tai dažniausiai neturėjo jokios įtakos. Tyrimo autoriaus Charleso Spence‘o teigimu, svoris neretai turi įtakos ir kitų produktų suvokimui – kuo sunkesnis, tuo geresnis. Vyno atveju tokia asociacija kyla tikriausiai dėl to, kad senovėje brangesni vynai buvo pilstomi į storesnio stiklo tarą siekiant apsaugoti nuo sudužimo. Taurės svoris taip pat gali padėti apgauti skonio receptorius. Jei gersite iš sunkesnės taurės, gėrimas atrodys daug gardesnis.

Ekonomika, muzika ir futbolas

Labas rytas, pasauli! Labas rytas, mieli skaitytojai. Net jei Jūs neamanote esą mieli – žinokite, vis tiek tokie man esate! 🙂 Šiame tinklaraščio įraše noriu vienu metu “prigriebti“ ir pasidalinti net trimis šios dienos atradimais. Tad pakalbėkime šiek tiek apie ekonomiką, muziką ir futbolą – žinoma, su šlakeliu psichologinių įžvalgų.

Futbolas. Mokslininkai nustatė, jog kolektyvinis įvairių sportinių varžybų žiūrėjimas, t. y. paprasčiausias sėdėjimas prie televizoriaus ekranu su būreliu draugų, gali ne tik pakelti Jums ūpą, bet ir gerokai prailginti gyvenimo kokybę. Šis atradimas aiškinamas grupių socialine dinamika: viena žmogaus dalis – tai socialinė būtybė, kuriai būtinas dvasinis penas. Na, o dvasingumą neretai galime lavinti santykyje su kitais žmonėmis.

Ekonomika. Tikriausiai Jūsų tarpe dar yra tų, kurie jaučiasi ne visiškai atsigavę po Naujamečio Euro įvedimo ir lygiai taip pat ne visiškai apsipratę su naująja mūsų valiuta. Taigi, mielieji, ši įrašo dalis – kaip tik Jums. Kviečiu Jus šiais – 2015-aisiais metais – būti sąmoningesniems renkantis prekes parduotuvių lentynose. Siūlau atidžiau sekti ne tik kainų apvalinimo tendencijas, bet ir tai, kodėl renkatės vieną ar kitą prekę. Naujausių tyrimų duomenys šia tema gali Jus nustebinti. 🙂

Muzika. Tai – linksmoji įrašo dalis, teikianti džiugių naujienų tiems, kurie kovoja su virš- bei ant-svorio problemomis. Pasirodo, tie patys mokslininkai, kuriuos minėjau pastraipoje apie futbolą nustatė, jog pozityvus santykis su savo svoriu… Padeda numesti daugiau svorio! 🙂 Tad džiaukimės savo apvalumais ir šiuo džiaugsmu lieknėkime!

Šilčiausi linkėjimai ir geriausių norų išsipildymas jau bėga Jūsų pasitikti!

Meditacija

Praeitame įraše pristačiau Jums pozityviąją emocinę terapiją. Šį kartą ketinu kalbėti ir, jei tik pavyks, perteikti Jums minčių valdymo meną – Meditaciją. Žinoma, meditacija apima gerokai platesnį gyvenimo spektrą nei vien minčių valdymas (galbūt tikslingiau būtų sakyti “proto higieną“), tačiau tam reikia gerokai paplušėti ir paversti kasdienes pratybas savo gyvenimo būdo dalimi.

Prieš leisdamasis į detalesnį metodologinį aprašymą, noriu Jus šiek tiek motyvuoti ir pateikti 10 kasdienės meditacijos privalumų. Visą tai – ir net daugiau – įrodė ir patvirtino mokslininkai.

Meditacijos Privalumai

1. Imuniteto stiprinimas.
2. Skausmo sumažinimas.
3. Mažesnę ląstelių uždegimo tikimybė.
4. Laimingesnis gyvenimas.
5. Mažesnė rizika susirgti depresija.
6. Nerimo sumažėjimas.
7. Atsparumas kasdieniams stresoriams.
8. Emocinio intelekto lavinimas.
9. Empatijos ir atjautos padidėjimas.
10. Mažesnis vienatvės jausmas.
11. Padeda valdyti jausmus.
12. Padeda valdyti mintis.
13. Padidina pilkosios smegenų masės apimtis ir našumas.
14. Smegenų sritys, atsakingos už emocinę reguliaciją, džiaugsmo patyrimą ir impulsų valdymą išsiplėčia, tampa lankstesnės.
15. Lavina dėmesio koncentravimo įgūdžius.
16. Padidėjęs sutelktumas.
17. Efektyviau atliekami keli darbai vienu metu.
18. Atminties lavinimas.
19. Kūrybunio mąstymo lavinimas.
20. Išminties įgijimas.

Meditacijos Technika

Meditacija gali būti atliekama įvairiai. Internete yra daugybė puslapių, siūlančių pačius įvairiausius meditacijos atlikimo metodus. Aš asmeniškai esu išbandžiusi įvairias technikas (vipasana, kundalini meditacija, susiderinimo balta šviesa praktiką ir tradicinį zen sėdėjimą), ir Jums rekomenduoju būtent šią:

• Rasti tinkamą kampelį, kur Jūsų niekas netrukdys bent 10 – 15 minučių.
• Patogiai įsitaisyti (rekomenduojama sėdėjimo technika pavaizduota paveikslėlyje viršuje)
  • Jei nėra glaimybės sėstis ant grindų, galima likti sėdėti kėdėje tiesia nugara ir užmerktomis akimis
• Užsimerkti ir 10 kartų giliai įkvėpti ir iškvėpti.
• Dėmesiu peržvelgti visą kūną (sutelkti dėmesį į pėdas, po to – į pėdų kauliukus, kulkšnis, šlaunis, sėdmenis, viršutinę ir apatinę pilvo dalis, saulės rezginį, krūtinę, pečius, rankas, kaklą ir galiausiai – galvą).
• Sekti kvėpavimą nesistengiant jo kontroliuoti ir leidžiant kūnui pasitaisyti pačiam.

Ši meditacija gali trukti nuo 10 minučių iki pusvalandžio ar net daugiau. Viskas priklauso nuo to, kiek laiko Jūs esate pasiryžęs tam skirti. Asmeniškai, man kasdienės meditacijos pratybos – yra vienas džiugiausių bei prasmingiausių dienos įvykių, radikaliai pakeitusių mano gyvenimą į gerąją pusę. To paties linkiu ir Jums!

Pozityvioji Emocinė Terapija

Šiandien noriu Jums pristatyti vieną laiko ir patirties patikrintą metodą, padedantį tvarkytis su nemaloniais jausmais ir ne visuomet suvaldomomis, ramiai gyventi neleidžiančiomis emocijomis.

Metodas yra visiškai paprastas:

Jei Jus kamuoja nuolatinis nerimas, stresas, perdėtas jautrumas arba emocinis bukumas, su savimi nešiokitės nedidelę užrašų knygutę ir tušinuką. Užrašų knygelėje nusibraižykite lentelę, sudarytą iš 7 nedidelių skilčių, išsidėsčiusių horizontaliai (<—>): Situacija, Jausmai, Automatinės Mintys, Svarbiausia Automatinė Mintis, Svarbiausią Mintį Patvirtinantys Įrodymai, Svarbiausiai Minčiai Prieštaraujantys Įrodymai, Jausmai – 2.

Kada derėtų taikyti šį metodą?

√ Kiekvieną kartą, kai pastebite, jog Jus kamuoja įkyrios mintys. Jei apie per pietus Jums nuotaiką sugadinusią situaciją Jūs galvojate ligi pat vakaro ar net praėjus kelioms dienoms, žinokite – metas išsitraukti užrašų knygutę ir imtis analizės.

√ Jei tam tikra situacija išmuša Jus iš vėžių. Jūs tampate toks užsidegęs emociškai, jog bijote pratrūkti, ir norite patiriamus jausmus gerokai apmalšinti.

Kaip jį taikyti?

Šiame metode naudojamą emocinės analizės techniką atliksite tinkamai užpildę kiekvieną lentelės skiltį:

• Situacija – Kas nutiko? Trumpai apibūdinkite situaciją, kuri sukėlė jums stiprius jausmus.
• Jausmai – Įvardinkite šiuo metu patiriamus jausmus ir nurodykite kiekvieno iš jų intensyvumo laipsnį nuo 1% iki 100%
• Automatinės Mintys – Kokios automatinės mintys Jums kyla prisiminus šią situaciją? (Daugiau informacijos apie automatines mintis galite rasti čia)
• Svarbiausia Automatinė Mintis – Svarbiausią automatinę mintį pabraukite. (Pvz. “Mano vyras mane įžeidė. Tai reiškia, jog jis manęs nemyli.“)
• Svarbiausią Mintį Patvirtinantys Įrodymai – Apsvarstykite situaciją iš abiejų pusių ir raskite argumentų, patvirtinančių svarbiausią automatinę mintį. (“Jei mano vyras mane mylėtų, visuomet mane palaikytų.“)
• Svarbiausiai Minčiai Prieštaraujantys Įrodymai – Apsvarstykite situaciją iš abiejų pusių ir raskite argumentų, paneigiančių svarbiausią automatinę mintį. (“Vyras visai neketino manęs įžeisti. Jis tiesiog pajuokavo.“)
• Jausmai (2) – Peržiūrėkite antroje skiltyje įvardintus jausmus ir nurodykite, kaip jie pasikeitė (Pvz. vietoje “Pyktis – 60%“ liko “Pyktis – 10%“).

Šis metodas – visiškai paprastas ir neįtikėtinai praktiškas. Nuo tada, kai pradėjau jį taikyti, mano gyvenimo kokybė gerokai palengvėjo. Linkiu to paties ir Jums!

Šį kartą tikėjausi aprašyti ir Racionalaus emocinio elgesio (RET) terapiją, tačiau dėl laiko stokos, palieku nuorodą ir kvietimą pasidomėti šia tema. Gyvuokite ir būkite laimingi!